Greitojo skaitymo rūšys

Aivaras Pranarauskas, Algimantas Andrijauskas

Greitąjį skaitymą galima rūšiuoti į tris kryptis: racionalusis, rodyklinis ir periferinis skaitymas. Kiekviena kryptis turi savo komponentus ir dar smulkesnį skaidymą. Dažna knyga apie greitąjį skaitymą yra parašyta aptariant įvairius šių trijų krypčių komponentus. Vienoje knygoje rasime šį bei tą apie racionalųjį ir rodyklinį skaitymą, kitoje apie racionalųjį ir periferinį, trečioje gal tik apie rodyklinį. Visos šios kryptis turi savo privalumų ir įvairių pritaikymo galimybių. Iš kurių kiekvienas atsirenkame pagal savo poreikius. Tad susipažinkime su jomis visomis.

Kodėl nemėgstame pinigų?

Aivaras Pranarauskas

Šiame pasaulyje taip jau yra, jog negali turėti to, ko nenori. Yra daugybė žmonių, kurie kalbėdami ir galvodami apie pinigus nesijaučia itin komfortiškai, jiems pinigai nepažinta ir niekaip nepaklūstanti gyvenimo sritis. Verslas daro apklausas bandydamas išsiaiškinti, kodėl žmonių požiūris į verslą ir verslininkus yra neigiamas. Panagrinėsime ir mes keletą priežasčių.

1. Nenorime pripažinti savo silpnumo

Pinigai suteikia galios. Tai galimybė naudotis kitų žmonių resursais ir galimybė daryti įtaką kitiems.

Pinigai panašiau į seksą ar sportą?

Aivaras Pranarauskas

Populiariosios psichologijos knygos jas skaitantiems pamažu suformuoja įsitikinimą, jog viskas, ką reikia daryti norint uždirbti pinigų, tai dirbti mėgstamą darbą. Svarbiausia jausti begalinį malonumą, aistrą, atsidavimą. Svarbu pasinerti į darbą ir palaima bei pinigai užlies visą kūną iki kaklo. Mėgstamas darbas – tai lyg seksas. Svarbu rasti tinkamą partnerį ir su juo būti nuo ryto iki vakaro, tada visa kita išsispręs savaime.

Viliojantis požiūris, tačiau man tenka matyti dvi problemas. Kaip rasti tą svajonių partnerį, t.y. svajonių darbą, kai jų yra tiek mažai; antra net ir jį radus nėra jokios garantijos, jog sudursite galą su galu.

Todėl man pinigų uždirbimas yra daug panašesnis į sportą. Pirmiausiai reikia prisiversti nueiti į sporto salę, reikia pasistengti daugiau, pakentėti, paprakaituoti, kartais truputį ir paskauda, tačiau vėliau laukia malonus atsikvėpimas.

Daugiau taupyti ar daugiau uždirbti?

Aivaras Pranarauskas

Kasdien mes stengiamės taupyti ir taupymui skiriame daug dėmesio. Tačiau ar taupymas duoda tiek naudos, kiek mes jos suskaičiuojame? Taupymas gali būti protingas, kai mūsų veiksmai yra apgalvoti ir duoda naudą, arba inertiškas, kai taupome veikiami savo emocijų ir įpročių. Būtent mūsų taupymo įpročius reikėtų dažniau peržiūrėti, nes pasaulis greitai keičiasi, ir tai, kas kažkada buvo nepriteklius, virsta pertekliumi, o tai, kas buvo perteklius, gali virsti nepritekliumi. Procesai vyksta įvairiais tempais ir abiejomis kryptimis. Prisiminkime telekomunikacijų istoriją. Kai atsirado telefonai, paslauga buvo labai ribota ir prieinama mažam kiekiui žmonių. Vėliau tai tapo prieinama visiems ir pigiai, t.y. nepriteklius virto pertekliumi.

Turinys